Veiklos sensoriniame sode organizavimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų yra labai svarbu, kad veikla sensoriname sode būtų pateikta struktūruotai, augalai pažymėti kortelėmis, kuriose nurodyta, kokius pojūčius augalas stimuliuoja. Visa veikla sensoriniame sode turėtų būti pateikta tvarkaraštyje. Tvarkaraščio kūrimui reikalingas korteles bei kibią juostą rekomenduojama laikyti sensoriniame sode autistiškiems vaikams įrengtose mažose pavėsinėse. Tvarkaraščio pagrindą sudaro lentelė su kibia juosta, prie kurios klijuojami užduočių paveikslėliai ar kortelės su žodžiais. Kibios juostos kvadratėliai ar taškai padeda vizualiai atskirti užduotis, o naudojant vientisą kibią juostą galima keisti kortelių kiekį. Atėjus į sodą, galima kartu su vaiku susidėti kortelių tvarkaraštį, kuriame būtų nurodyta, kokių pojūčių ir kiek šiandien ieškos, kada ir kur stebės gyvūnus, ką sodins ir kaip. Tvarkaraštį rekomenduojama padalinti į dvi puses, kad būtų aiškiai matyti, kurios užduotys jau atliktos. Galima atlikus užduotį nuimti kortelę ir padėti ją į atskirą voką. Rekomenduojama užsiėmimą pradėti, t.y. susidėti tvarkaraštį, ir užbaigti toje pačioje vietoje (pvz., specialiai parengtose pavėsinėje). Pavėsinėje, skirtoje darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, turėtų būti parengtos kortelės, iš kurių vaikas galėtų išsirinkti tos dienos veiklas. Kortelės turėtų būti pritaikytos pagal vaiko pažinimo funkcijų lygį (nuotraukos, simboliai, piktogramos).
3 pav. Pojūčių žymėjimo simbolių pavyzdžiai kortelėms
Rekomenduojama pradedant dirbti sensoriniame sode su autizmo spektro sutrikimus turinčiais vaikais pravesti keletą užsiėmimų individualiai, kad vaikas suprastų ir įsimintų veiklų struktūrą. Kai vaikas jaučiasi saugiai, puikiai žino veiksmų eigą, galima įtraukti ir kelis (1-2) tipinės raidos panašaus amžiaus vaikus ir nenaudoti kortelių.
Veiklos sensoriniame sode planuojamos pagal vaikų funkcinį lygį. Jeigu vaikui sunku sukaupti dėmesį, minimalūs bendravimo įgūdžiai, vaikas laksto be tikslo, rėkia, rekomenduojama pradėti užsiėmimus nuo bendravimo su gyvūnais, pvz., triušiais. Dažnai gyvūnai sudomina vaikus, padeda keletą minučių išbūti susitelkus. Po truputį skatinti išbūti susitelkus ilgiau – paglostyti, pamaitinti... Vėliau rekomenduojamos struktūruotos fizinio aktyvumo veiklos – prabėgti/ praeiti skirtingų aukščių karklų tuneliu, užlipti į žaidimų namelį... Dėmesio sukaupimo ir hiperaktyvumo problemų turinčiam vaikui nereikėtų leisti lakstyti be tikslo pirmyn ir atgal (linijiniu bėgiojimu). Fizinis aktyvumas turi būti apgalvotas, įtraukta įvairių judesių, pvz., nubėgti iki tikslo, atsitūpti, kažką paimti, paeiti atsitūpus ar pasilenkus, nešant rankose daiktą, mesti kamuolį į krepšį, spirti kamuolį būtent į konkrečią vietą ir pan. Vaikas turėtų būti mokomas atlikti šiuos įvairesnius judesius iš pradžių kartu su suaugusiuoju. Įvairesni judesiai, reikalaujantys raumenų įtampos, suteikia propriocepcijos ir vestibulinių pojūčių, padeda vaikui greičiau nusiraminti. O linijinis bėgiojimas pirmyn ir atgal tik dar labiau įaudrina vaiko sensorines sistemas, apsunkina perėjimą prie dėmesio sukaupimo reikalaujančios veiklos.
Kai vaikas sugeba susikaupęs išbūti keletą minučių, galima nuo gyvūnų pereiti prie augalų stebėjimo: pasiūlyti paliesti augalus, bandyti uostyti. Užsiėmimą užbaigti rekomenduojama sodininkystės darbais: kartu su vaiku iškasti, pasodinti ir palaistyti augalą. Kartojant tuos pačius veiksmus kiekvieną užsiėmimą, ilgėja gebėjimas išbūti susitelkus į veiklą, išmokstama naujų įgūdžių. Sodininkystės darbai turėtų būti pateikti struktūruotai – kortelėse, kad vaikui būtų aišku, kokia seka yra sodinami augalai. Iš pradžių korteles gali sudėti vadovas, o vėliau vaikas skatinamas pats prisiminti ir sudėti korteles pagal veiksmų seką. Jeigu užsiėmime dalyvauja keli vaikai, kiekvienas pasirenka (ar vadovas paskiria) kiekvieną kartą kitą užduotį.
Vyresnius, aukštesnio funkcionavimo lygio vaikus galima mokyti augalų, vabzdžių pavadinimų, skatinti stebėti augalo vystymąsi (nuo daigelio iki nužydėjimo ar nuvytimo). Mokoma, kaip keičiasi augalai skirtingais metų laikais. Vaikai mokomi, kaip nukirpti, džiovinti augalus. Rudenį galima iš sudžiovintų ar surinktų gamtos gėrybių surengti žaislų gaminimo dirbtuves, žiemą – kalėdinių atviručių, paveiksliukų gamybą iš gamtinių medžiagų. Tokio pobūdžio darbeliai turi būti paprasti, iš kelių komponentų, su aiškiai nurodytomis instrukcijomis. Svarbu, kad kiekvienam būtų aišku ir nepasimestų tarp įvairių detalių ir instrukcijų. Darbelių iš gamtinių medžiagų grupėse rekomenduojama vienos grupės dalyvių sudėtis – 2 autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai ir 2- 3 tipinės raidos vaikai. Iš pradžių pratinti dirbti mažesnėse dviejų vaikų grupelėse, vėliau dalyvių skaičių didinti. Šios veiklos skatina gebėjimą sukaupti dėmesį, veikti pagal nurodytas instrukcijas, lavina smulkiąją motoriką, ugdo gebėjimą dirbti grupėje, gerina socializaciją.
Veiklas sensoriniame sode rekomenduojama organizuoti vieną – du kartus per savaitę, tomis pačiomis savaitės dienomis, užsiėmimo trukmę reiktų parinkti pagal vaiko funkcinį lygį. Sunkaus autizmo atveju reiktų pradėti nuo 20-30 min. ir po truputį, pagerėjus vaiko gebėjimui sutelkti dėmesį veiklas ilginti iki 1 val.