GALLERY 1252
Vilties miestą augina kultūros ir meno oazė
Klaipėdos miestui minint 770 metų sukaktį, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos pranciškonai padovanojo išskirtinę dovaną - kultūros ir meno oazę Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne (Savanorių g. 4). Vienuolyne užbaigtas didžiulis Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotas projektas „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra“, kurio metu vienuolyno patalpose buvo įrengta Kultūrų diasporos centro meno galerija GALLERY 1252, kurioje saugomi ir eksponuojami vertingi japonų meno kūriniai, suremontuotos bei pritaikytos patalpos koncertinei, kultūrinei ir edukacinei veiklai.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį Klaipėdoje buvo įkurtas MBO brolių pranciškonų vienuolynas, pastatyta Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir Onkologijos centras.
Čia gyvenančių brolių pagrindinis rūpestis - teikti kokybišką dvasinę, psichosocialinę pagalbą socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms - vyresnio amžiaus žmonėms, onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, neįgaliesiems, vaikams, įskaitant elgesio sutrikimus turinčius vaikus.
Pranciškonų vienuoliai įsitikinę, kad labai svarbus veiksnys padedant gyvenimo sunkumus ir išbandymus patiriantiems žmonės yra žmogiška meilė, atjauta parama ir bendrystė, o taip pat ir harmoninga, malonių emocijų teikianti, vilties įkvepianti aplinka. Todėl vienuolyne didelis dėmesys skiriamas grožui ir menui puoselėti.
"Menas, grožis, kultūra yra būdas kalbėtis, pažinti vieniems kitus ir suprasti. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių: onkologinės ligos, autizmo spektro sutrikimų ar tiesiog pasimetimo yra atsidūrę visuomenės paribyje.
Patekę į aplinką, kurioje vyrauja grožis, menas, jie atranda tą grožį, harmoniją ir santykyje su savimi, su Dievu, su artimu ir su kūrinija", - sako MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno projektų vadovė Vilija Jonušaitytė-Brosse.
Dvasingumą budina mozaika ir vargonų muzika
Estetikos pojūtis paliečia vos atvykus į vienuolyno erdvę, kurioje pavasarį pražysta sakuros, o vasarą savo aromatu ir žavesiu džiugina rožės, levandos. Šiais metais čia įkurtas unikalus Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardu pavadintas sensorinis sodas.
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasadą vos prieš savaitę papuošė išskirtinis meno kūrinys - beveik 100 kv. m dydžio mozaika "Švč. Mergelė Marija - visų šventųjų ir ligonių globėja". Pagal pranciškonų vienuolio, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigo Benedikto Sigito Jurčio idėją ir dailininkės Angelinos Banytės parengtą projektą sukurtas meno šedevras priverčia pakelti akis ir atverti širdį, jis budina dvasingumą ir pasakoja apie miesto ištakas. Ši mozaika buvo pagaminta ir surinkta Italijoje daugiau nei šimto bizantiškosios Ravenos mokyklos meistrų, o Lietuvoje ją sumontavo Arvydo Bumblio vadovaujama įmonė "Vakarų pakrantės aidas".
Įžengus į bažnyčią širdį suvirpina vargonų gaudesys. Šventovėje įrengti profesionalūs vargonai "Rieger", kuriuos pagamino viena iš seniausių pasaulyje muzikos instrumentų gamintojų Austrijoje. Tai plataus diapazono ir sudėtingos 37 registrų, trijų manualų ir pedalo, 2528 vamzdžių ir kitų dedamųjų dalių sandaros instrumentas.
Gydančios vargonų muzikos ir kiti čia vykstantys koncertai būna nemokami ir atviri visiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams.
Tad Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra ne tik pamaldų vieta, bet ir viena iš svarbių uostamiesčio koncertinių erdvių.
Meno galerija primena miesto įkūrimą
770-ojo miesto gimtadienio proga jo įkūrimo data įamžinta šiais metais vienuolyne įrengtoje meno galerijoje GALLERY 1252. Tokiu būdu pranciškonų vienuoliai primena, jog būtent pranciškonas Kuršo vyskupas Henrikas su vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine pasirašė pilies ir miesto įkūrimo sutartį.
Naujoji galerija yra vienuolyne įkurto Kultūrų diasporos centro, kuriame sukauptos unikalios meno kolekcijos, dalis.
Visuomenei atvertas ir pristatytas įspūdingas meno rinkinys, kurį Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas paveldėjo iš Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno "Kultūros židinio" meno galerijos, įsteigtos aktyvaus visuomenės veikėjo, poeto, pranciškono kun. Leonardo Andriekaus (1914-2003).
Šį rinkinį sudaro išeivijos dailininkų kūriniai, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžiai, senos graviūros, sumi - hieroglifai ant popieriaus ir šilko, XVII-XVIII a. medinės ir bronzinės skulptūros iš Indijos ir Tibeto, apeiginės kaukės, autentiški Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modeliai.
Galerijos GALLERY 1252 ekspoziciją papildo brolio Benedikto Sigito Jurčio kolekcinio rinkinio meninės vertybės: Rytų meno pavyzdžiai - unikali maldos kilimų kolekcija, ir įspūdinga XVIII-XIX a. japoniškų medžio raižinių, atliktų ukiyo-e tradicija, paroda.
Šalia nuolatinės GALLERY 1252 ekpspozicijos, pristatomos keičiamos parodos ir ekspozicijos eksterjere.
Didžiulę meno galerijos erdvę papildo jauki svetainė su židiniu, skirta šiltiems bendruomenės pasibuvimams, arbatos gėrimo ceremonijoms.
Prie ekspozicinių galerijos erdvių šliejasi patalpos prasmingai kultūrinei ir edukacinei veiklai plėtoti. Čia yra ir skaitykla, kurioje gausu meno kūrinių ir vertingos literatūros apie japonų kultūrą, meną, ir edukacinės erdvės, kuriose galima mokytis ikonografijos ar kaligrafijos, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, praplečiančiuose japonų meno galerijos pažinimą ir krikščionybės patyrimą.
Koplyčios patalpos po remonto pritaikytos muzikinei ir koncertinei veiklai, įrengta šildymo, vėdinimo, drėkinimo sistema.
Šiame naujausiame Klaipėdos miesto kultūros židinyje vienuoliai kviečia organizuoti parodas, konferencijas, paskaitas - diskusijas, seminarus, knygų pristatymus, kūrybos vakarus, poezijos festivalius, susitikimus ir kitus kultūrinius renginius.
Parama iš Europos fondų
Sukurti meno ir kultūros oazę Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne kainavo 594 964,23 eurų. Įgyvendinti šį grandiozinį projektą dvasininkams padėjo 500 tūkst. eurų parama bendrai finansuojamam projektui "Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio "Vilties miestas" infrastruktūros kompleksinė plėtra)", skirta iš Europos regioninės plėtros fondo. Projekto finansvimo sutartis pasirašyta 2018m. nalandžio 9d., projekto veiklos baigiamos 2022 lapkričio mėnesį, svariu finansiniu indėliu prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir projekto partnerė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Broliai pranciškonai džiaugiasi, kad jų sukurtas meno ir kultūros centras didina kultūros prieinamumą Klaipėdoje, mažina socialinę atskirtį tarp miestiečių ir augina šviesų Vilties miestą.
Japonų meno galerija
Unikali vienuolyno meno galerija Vilties bendruomenei
Iki 2020m. pabaigos planuojama Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio Vienuolyno dalį patalpų pritaikyti Kultūrų diasporos centro meno galerijos įkūrimui, meno kūrinių saugojimui ir eksponavimui. Įrengtose patalpose bus organizuojamos parodos, konferencijos, paskaitos – diskusijos, seminarai, knygų pristatymai, kūrybos vakarai, poezijos skaitymai, susitikimai ir kiti kultūriniai renginiai, kurie suburs bendruomenę turiningam, prasmingam ir kūrybingam laisvalaikiui, pritrauks turistus bei miesto svečius. Šv. Pranciškaus Vilties miesto kuriamos erdvės skirtos telkti bendruomenę per grožį, meną, tarpusavio santykius, meilę Kūrėjui, artimui, grožiui.
Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas yra paveldėjęs Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno „Kultūros židinio“ meno galerijos, kurią įsteigė aktyvus visuomenės veikėjas, poetas, mokslų daktaras pranciškonas kun. Leonardas Andriekus (1914–2003), kūrinius. Joje gausu išeivijos dailininkų darbų, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžių, senų graviūrų, sumi – hieroglifų ant popieriaus ir šilko, XVII–XVIII a. medinių ir bronzinių skulptūrų iš Indijos ir Tibeto, kaukių, autentiškų Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modelių, išeivijos dailininko Adomo Galdiko visais eskizais, studijomis, paveikslais, kitų išeivijos dailininkų paveikslais. Kolekcija papildyta pranciškono kun. Benedikto Jurčio rinkinių meninėmis vertybėmis: islamo meno pavyzdžiais – unikalia maldos kilimų kolekcija bei XVIII–XIX a. japonų litografijos darbais, kinų keramika ir kitomis meno vertybėmis.
Įvairūs meno kūriniai bus eksponuojami vienuolyno meno galerijoje. Čia galėsime išvysti ir Van Gogą įkvėpusio Hirošigės paveikslo analogą Rain onŌhashi Bridge (Lietus ant Ōhashi tilto) nutapytą aliejumi 1887 m., jis kaip ir daugelis europiečių menininkų stebėjosi ir mokėsi iš japonų menininkų meistriškumo vaizduojant gamtos stichijas-lietų, vėją, sniegą... Lankytojai, dalyvaudami rengiamuose seminaruose, paskaitose, edukacinėse programose ne tik grožėsis ekspozicijomis, bet ir plės savo dvasinį – kultūrinį akiratį.
Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį, padės bendruomenei susitelkti dė̇l žmogiškesnio pasaulio, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo, o daugiau vilties, užuojautos, bendrystė̇s ir artimo meilė̇s sako brolis Benediktas, įkūnydamas Šv.Augustino mintį „Mylėk Dievą ir daryk tai, ką nori“
Vilija Jonušaitytė-Brosse
Projektų vadovė
MBO Lietuvos šv. Kazimiero provincijos
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas
Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas įgyvendina iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamą projektą “Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)”, Projekto Nr.: 07.1.1-CPVA-R-305-31-0003.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia: 2018-04-09, planuojama veiklų pabaiga 2022-02-28. Viso projekto išlaidų suma: 594 964,23 EUR, skirtas finansavimas 500 000,00 EUR.
Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį
Lietuvos pranciškonai, tęsdami nuo miesto įkūrimo pradėtą misiją, Klaipėdoje Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijoje savo ir geradarių lėšomis pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčią, vienuolyną. Čia gyvenančių brolių pagrindinis rūpestis - teikti kokybišką dvasinę, psichosocialinę pagalbą socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms - vyresnio amžiaus žmonėms, onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems, neįgaliesiems, vaikams, įskaitant elgsio sutrikimus turinčius vaikus. Jų dėka buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, teikiantis pagalbą onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, rengiamos stovyklos vaikams, kuriama sveikatinimui palanki erdvė tiek bažnyčioje, tiek vienuolyne, tiek sutvarkytoje aplinkoje, supančiuose rožynuose. Palaikant bendruomenei, remiant Europos Sąjungai ir Klaipėdos miesto savivaldybei, įgyvendinami projektai, kurių pagalba siekiama aukštai išsikelto tikslo, kad Klaipėda taptų Vilties miestu, kuriame gera gyventi, kurti ir dalintis bendryste ir artimo meile.
Klaipėdos miesto istoriniai ir dvasiniai tiltai
Klaipėda, žinoma istoriniu Memel vardu, kasmet savo gimtadienį švenčia rugpjūčio 1 d. Miesto gimimas skaičiuojamas nuo 1252 m., kuomet Kuršo vyskupas pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis su vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine pasirašė pilies ir miesto įkūrimo sutartį. Kuršo vyskupas, neturėdamas nei savo katedros, nei vyskupo rezidencijos, prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo. Lietuvos valdovas Mindaugas leido Livonijos ordinui ir Kuršo vyskupui pranciškonui Henrikui pagal susitarimą statyti pilį. Brolis pranciškonas Henrikas Liuksemburgietis tapo pirmuoju Klaipėdos vyskupu. Jam, tarsi pirmajam merui, teko atsakomybė pradėti nuo pamatų statyti naują miestą. Išlikę sutarties dokumentas ir miesto antspaudas nurodo, kad Klaipėda buvo skirta statyti laivams – 1253 m. vyskupas rašė, jog „tiltus pridera taip įrengti ir pastatyti, kad jie netrukdytų laivų iškrauti bei jiems praplaukti“.
Popiežius Pranciškus Lietuvos gyventojams priminė, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones: totorius, lenkus, rusus, baltarusius, ukrainiečius, armėnus, vokiečius, katalikus, stačiatikius, protestantus, sentikius, musulmonus ir žydus.
Popiežius paragino lietuvius tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, atsvara balsams, pasisakantiems už skaldymą. Tiesdami dvasinius, socialinius ir kultūrinius tiltus Klaipėdoje, broliai pranciškonai savo ir geradarių lėšomis pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir vienuolyną. Jų rūpesčiu buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, puoselėjama dvasinės ir psichosocialinės pagalbos erdvė onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, autizmo spektro ir elgesio sutrikimų paliestiems vaikams, turintiems negalių suaugusiems bei senyvo amžiaus asmenims.
Gydanti vargonų muzika ir unikali meno galerijos kolekcija
Broliai pranciškonai, prisidedant prie kultūros formavimo ir skatinant domėtis kultūra, įkūrė Kultūrų diasporos centrą turimoms unikalioms meno kolekcijoms saugoti ir eksponuoti. Po planuojamų atlikti vienuolyno remonto darbų meno galerija planuoja atverti duris lankytojams 2021m. pradžioje.
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynas su metais sukaupė autentiško meno vertybinių kurti ekspozicijoms. Bažnyčia garsėja profesionaliais vargonais, o vienuolynas – kultūros paveldo dalimi.
Bažnyčios vargonus pagamino viena iš seniausių pasaulyje muzikos instrumentų gamintoja Austrijoje. Tai plataus diapazono ir sudėtingos 37 registrų, trijų manualų ir pedalo, 2528 vamzdžių bei kitų dedamųjų dalių sandaros instrumentas. Nenuostabu, kad įvairiausių dydžių ir tipų „Rieger“ instrumentai skamba visame pasaulyje: Bratislavos filharmonijoje, Regensburgo katedroje, Auksinėje Muzikverėno (Musikverein) Vienos salėje, Rytų meno centre Šanchajuje, Šenceno (Shenzhen) kultūros centre ir Seulo Sunark bažnyčioje, Paryžiaus filharmonijoje, nuo šiol – ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vargonų muzikos koncertai džiugina ir gydo greta esančio Šv. Pranciškaus onkologijos centro lankytojų, vaikų ir senjorų širdis.
Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas yra paveldėjęs Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno „Kultūros židinio“ meno galerijos, kurią įsteigė aktyvus visuomenės veikėjas, poetas, pranciškonas kun. Leonardas Andriekus (1914–2003), kūrinius. Joje gausu išeivijos dailininkų darbų, japonų ir kinų porceliano manufaktūrų pavyzdžių, senų graviūrų, sumi – hieroglifų ant popieriaus ir šilko, XVII–XVIII a. medinių ir bronzinių Buddhos skulptūrų iš Indijos ir Tibeto, apeiginių kaukių, autentiškų Okeanijos ir Afrikos tautų kultūros modelių. Kolekcija papildyta pranciškono kun. Benedikto Jurčio rinkinių meninėmis vertybėmis: islamo meno pavyzdžiais – unikalia maldos kilimų kolekcija bei XVIII–XIX a. japonų litografijos darbais.
Visuomenei – Kultūrų diasporos centro meno galerija
Kuriama Kultūrų diasporos centro meno galerija broliai siekia kokybiškai tenkinti sociokultūrinius poreikius, mažinti socialinę atskirtį, didinti kultūros sklaidą bei jos prieinamumą.
Kultūrų diasporų centro meno galeriją sudarys trys ekspoziciniai kompleksai: nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos ir ekspozicijos eksterjere. Galerija, disponuodama istorinę, meninę ir kultūrinę vertę turinčiais ištekliais bei vertingu paveldu, visuomenei kurs edukacinę vertę. Ji bus atvira savanoriams, greta esančio onkologijos centro lankytojams, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, jų artimiesiems ir besidomintiems žmonėms. Tuo būdu bus tiesiami vilties ir kultūrų susikalbėjimo tiltai.
Meno galerijos veikla praturtins Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą ir prisidės prie jo vystymosi. Tikimasi, kad kuriama ekskliuzyvinio meno erdvė taps viena iš miesto kultūrinio gyvenimo susitikimų, susiliejimų vietų. Įrengtose patalpose bus organizuojamos parodos, konferencijos, paskaitos – diskusijos, seminarai, knygų pristatymai, kūrybos vakarai, poezijos festivaliai, susitikimai ir kiti kultūriniai renginiai, kurie suburs vietos bendruomenę turiningam ir prasmingam laisvalaikiui, kūrybai ir pritrauks turistus bei miesto svečius. Lankytojai, dalyvaudami rengiamuose seminaruose, paskaitose, edukacinėse programose ne tik grožėsis ekspozicijomis, bet ir plės savo dvasinį – kultūrinį akiratį.
Menas, statantis tiltus ir žadinantis viltį, padės bendruomenei susitelkti dėl žmogiškesnio pasaulio, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo, o daugiau vilties, užuojautos, bendrystės ir artimo meilės.
Parama menui būtina
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas įgyvendina iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuojamą projektą „Kultūrų diasporos centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros kompleksinė plėtra)”.
Projekto veiklos pradėtos įgyvendinti 2018 m. balandžio mėnesį. Planuojama jas baigti 2022 m. vasario mėnesį. Viso projekto vertė – 594 964,23 EUR, skirtas finansavimas - 500 tūkst. Eurų. Projektas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį veiklos planą
Klaipėdoje labai trūksta naujo požiūrio kultūrinių paslaugų, kurios padėtų socialiai pažeidžiamiems, labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims įkvėpti viltį atkuriant jų socialinius gebėjimus, motyvaciją, psichologinį ir dvasinį pasirengimą. Projektu siekiama mažinti socialiai jautrių asmenų grupių socialinę atskirtį, didinant kultūros prieinamumą, kokybiškai tenkinant sociokultūrinius poreikius. Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ misija - teikiant dvasines, kultūrines, psichosocialines paslaugas padėti sumažinti žmonių, patenkančių į pažeidžiamas socialines grupes (onkologinių ligonių ir jų artimųjų, neįgaliųjų, autistiškų ir elgesio sutrikimus turinčių vaikų, pagyvenusių asmenų) socialinę atskirtį, sugrąžinti juos į aktyvų gyvenimą, tokiu būdu paskatinti Lietuvos kultūrinę, socialinę ir ekonominę plėtrą.
MBO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios patalpos, atlikus remonto darbus, bus pritaikytos muzikinei - koncertinei veiklai, įrengiant šildymovėsinimo, vėdinimo, drėkinimo sistemas, o vienuolyno patalpos, atliekant remontą, bus pritaikytos Kultūrų diasporos centro meno galerijos įrengimui, o meno kūrinių saugojimui ir eksponavimui bus įsigyti reikiami baldai ir įranga. Įgyvendinus projektą, bus padidintas lankytojų poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumas, kokybė bei pasiūla, užtikrintos tinkamos sąlygos turimų kultūros ir meno vertybių saugojimui ir eksponavimui. Padidėjus socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ Kultūrų diasporos centro teikiamų paslaugų funkcionalumui bei patrauklumui, išaugs lankytojų srautai ir jų apsilankymo trukmė.
