Sveikimo strategija

Savo svarstymus, skirtus onkologiniams ligoniams, jų draugams ir šeimos nariams, pradėsiu sakiniu, kuris bene kiekvieno išgirstamas. Vartoju žodį svarstymus, nes jis artimas veiksmažodžiui sverti. Visi mano teksto žodžiai yra pasverti, patikrinti pokalbiuose su sergančiaisiais.

Lauktasis sakinys: gydytojas žino visą jūsų ligos istoriją ir tik jis patars jums geriausią sveikimo strategiją. Ir čia norisi iškart klausti: kokią įtaką turės COVID-19 pandemija onkologinės ligos gydymui? Pandemijos metu, atvykę į ligoninę, rizikuojate užsikrėsti. Keista, bet tokia mūsų realybė. Atsakingieji už jūsų sveikatą imasi visų priemonių apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Nesėkmės atveju, pirmiausia, būsite gydomi nuo viruso. Todėl ir šv. Pranciškaus onkologijos centras praktiškai suspendavo savo veiklą iki būtino minimumo, kad kuo labiau apsaugotų ligonius nuo infekcijos rizikos. Konsultacijos vyksta telefonu ar nuotoliniu vaizdu.

Noriu jums visiems, ne tik onkologinėmis ligomis sergantiems, pateikti sveikimo scenarijų, kurio nereiktų atidėti į postpandeminį laikotarpį – santykių dietą. Tikiuosi, jau greitu laiku kažkas ims ir atliks šia tema mokslinius tyrimus, nustatys sveikėjimo ir laimingo senėjimo gairės, o aš šiuokart rašysiu apie maitinimąsi, kuris ypač aktualus esamu kriziniu metu. Įspėju, jog tikrai neturiu jokio tikslo sumažinti jūsų smalsumo, kaip atstatyti, pagerinti ar sustiprinti imunitetą. Nesu prieš ypatingus maisto produktus, papildus. Vis dėlto būkime nuoširdūs, nėra ir tikrai nebus jokios moksliškai patvirtintos vėžio ligai įveikti dietos. Onkologinių ligų įvairovė negali būti įsprausta į vieną šabloną. Mano rekomendacija bus saugi, atitinkanti visas higienos normas, bus maistas, išaugintas čia ir dabar jums teikti malonumą.

Prastos savijautos ir silpnumo priežastimi  dažniausiai būna ne vien vitaminų E, B12 stygius. Mums trūksta kokybiško santykių maisto. Pats laikas suprasti, kad reikia valgyti ne tik tai, ką įsidedam į lėkštę, bet ir kurti santykius, kurie maitina. Pradėkime nuo aplinkos veiksnių: ar jūsų namuose, darbo vietoje oras, kuriuo kvėpuojate savo plaučiais 24 val. per parą yra kokybiškas? Ne nuo santykio su Dievu priklauso plaučių vėžio išplitimas pasaulyje, o nuo oro užterštumo kietosiomis dalelėmis... Ką jau kalbėti apie teršalus vandenyje... Nemanau, kad milijardai mūsų organizmo ląstelių komfortiškai jaučiasi patekusios į triukšmingą aplinką, besisotindamos cheminėmis medžiagomis apdorotu maistu... Neduok Dieve, dar praradai ir darbo vietą... Išvardinau tik keletą veiksnių, tiesiogiai darančių įtaką mūsų sveikatai.

Neužmirškime, kad mane kaip žmogų maitina asmenys, su kuriais gyvenu, dirbu, atostogauju. Kaip pasisavinu maistą iš aplinkos, priklauso nuo manęs. Santykiai su aplinka, kurie maitina arba nuodija, pirmiausia priklauso nuo santykio su savimi. Ar įsiklausau į save, savo vidinį pasaulį, kuriame tiek daug spalvų ir atspalvių, garsų ir tylos? Ar girdžiu savo kūno, savo širdies balsą – kvietimą šlovinti Kūrėją? Kas man svarbu? Ar myliu gyvenimą? Ar galiu pasakyti, kad man gyvenime viskas brangu, net mažas akmenukas? Be ko negaliu būti? Kokie mano poreikiai? Ar tikrai man reikia verstis aukštyn galva, kad būčiau matomas, įvertintas? Nejaugi rūpinimasis intelektu, išvaizda, apranga gali atsverti meilę, atjautą, pagarbą? Ko man reikia vidinei pusiausvyrai sukurti?

Labai dažnai mes sukuriame toksiškus santykius patys su savimi. Pamirštame, kad teisingas santykis su savimi, padės sukurti teisingą santykį su aplinka. Pagalvokime apie savidetoksikavimą. Būdamas hipiu vis kartoju K. Antanėlio žodžius: „Kaip gerai nenorėt, ko negali turėt. Kaip gerai nemėgt, ko negali pasiekt.“ Kokybiški santykiai yra būtinas maistas mūsų sveikam ir produktyviam gyvenimui.

Šis istorinis laikotarpis mus atskiria, atitolina. Be abejonės, apribojimai neigiamai paveiks mūsų tarpusavio santykius, jeigu čia ir dabar nedetoksikuosime savo vidinio gyvenimo. Pradėkime ir pamatysime save kitokius, pamažu suvokiančius tikrąjį pašaukimą būti žmogumi,  randančius identitetą. Atraskime savyje gebėjimą išvystyti empatiškumą – juk tai svarbiausias mūsų žmogiškumo bruožas, leidžiantis be žodžių išreikšti šilumą ir meilę. Tai kalbėjimas jausmais. Išlaisvinkime savo jautrumą kitam iš visų priklausomybių ir džiaugsimės laisve būti žmonėmis. Empatiškumas yra žmogaus su savimi kokybiškiausias santykis, sveikiausias maistas, gydantis jį patį, jo artimą, orą ir vandenį... 

Pabaigai. Paklausk savęs, į ką evoliucionuojame, kuo virstame, jeigu mumyse auga tik baimė ir pyktis? Ar tikrai tik gydytojas gali pagydyti, ar galime ir patys jam padėti laikydamiesi santykių dietos? Tokia yra mano sveikimo strategija ir Naujametinis sveikinimas.

Brolis Benediktas Jurčys