Šv. Agota, kankinė Gerumo duonos diena

Šv. Agota gyveno III a. Pietų Italijoje, Sicilijoje. Buvo nukankinta valdant imperatoriui Decijui (249-251). Praėjus metams po Agotos mirties, Sicilijos gyventojai per ugnikalnio išsiveržimą pagalbos kreipėsi į savo šventąją ir buvo išgelbėti. Vardas Agota graikiškai reiškia „gera“, todėl šiam įvykiui atminti prigijo paprotys šią dieną palaiminti duoną kaip gerumo ženklą ir vandenį kaip apsaugos priemonę nuo ugnies pavojaus.

 

Pasakojama, kad „kilus gaisrui duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.”

 

Šiais metais broliai pranciškonai kartu su „Žolinčių akademijos“ prezidente, mitybos eksperte  Danute Kunčiene Klaipėdos vienuolyne kepė šv. Agotos duonelę, kurią vasario 5 d. 8.00 val. šv. Mišių metu palaiminsime kaip gerumo ženklą. Norintys jos parsinešti į namučius, šv. Agotos duonelę rasite šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnytėlėje, kuri iki vėlyvo vakaro yra atvira maldininkams.

Vilties Miestas