Sensorinio sodo samprata, istorija.
Sensoriniai sodai – galimybė toms visuomenės grupėms, kurios dėl ligų, negalios, amžiaus, socialinės padėties ar kitų priežasčių kenčia nuo ilgalaikių fizinių ar psichoemocinių sutrikimų ir negali patirti buvimo natūralioje aplinkoje teigiamo poveikio. Sąvoka „sensoriniai sodai“ apibrėžia struktūruotą aplinką, kurioje dera ir augalai, ir žmogaus kurti elementai tokie, kaip takeliai, dangos, suoliukai, apšvietimas. Sensoriniai sodai gali būti įkurti prie mokyklų (Hussein, 2013), ligonių, socialinės globos įstaigų (Kirkevold, Gonzalez, 2015), bendruomenės centrų (Heise, Romppel. 2017). Soduose, įrengtuose prie ligoninių ar socialinės globos centrų, senelių namų yra ypatingai svarbu užtikrinti saugumą. Takai turi būti neslidžia danga, aiškūs, jais turėtų būti lengva vaikščioti ir pasiremiant lazda, ir su vaikštyne ir judant vežimėliu. Rekomenduojamos paaukštintos lysvės žmonėms su nugaros skausmais, regėjimo negalia, vaikams. Nuorodos aiškios – didelės, gali būti paveikslėliai žmonėms, turintiems protinį atsilikimą, akliems – Brailio raštu ar audio įrašais (Hussein ir kt., 2016). Sensoriniame sode sodinami augalai, kurių nė viena dalis (sėklos, lapai, žiedai) negali būti nuodinga. Visi elementai turi būti labai rūpestingai suplanuoti, siekiant maksimalaus sensorinio stimuliavimo, pavyzdžiui, regos stimuliacijai parenkamos įvairių spalvų gėlės, krūmai, medžiai, augalai, turintys skirtingos formos, tekstūros lapus, kuriami kontrastai, šešėliai, įtraukiami ir įdomūs daiktai (vėjo malūnėliai, skulptūrėlės, akmenys, rąstai, veidrodžiai..) (Hussein, Omar, 2016). Sensorinio sodo aplinka gali veikti tiek pasyviai, tiek aktyviai. Pasyviai – kai būnama sode, vaikščiojama, stengiamasi išlaikyti „čia ir dabar“ pojūtį, gėrimasi augalais, paukščių čiulbėjimu, kvapais, saulės šviesa. Tai maloni veikla, stimuliuojanti visus pojūčius, ji ramina, gerina dėmesio intensyvumą, gebėjimą pastebėti smulkius, kasdieniame gyvenime nepastebimus dalykus, taip pat ugdo ir stiprina ryšį su natūralia aplinka (Kuo, 2015). Aktyvi veikla sensoriniame sode apima augalų sodinimą, priežiūrą, uogų skynimą, rūpinimąsi paukščiais. Šiuos darbus dirbant grupėje gerėja bendravimo įgūdžiai, mažėja atskirtis, pažeidžiamų grupių žmonės yra įtraukiami bendrai veiklai (Soga, Gaston ir kt., 2017; Jennings, Bamkole, 2019). Veiklos sensoriniame sode vaikams, ypač, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skatina didesnį fizinį aktyvumą, gerina socialinius įgūdžius, suteikia multisensorinę stimuliaciją, sudaro galimybes ugdyti žaidimo įgūdžius (Hussein, 2017). Asmenims, sergantiems demencija, veiklos sensoriniame sode padeda pagerinti gyvenimo kokybę, sumažina nerimastingumą (Collins, Haley ir kt., 2020). Sensoriniai sodai kuriami taip, kad būtų stimuliuojami visi žmogaus pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, vestibuliniai, propriocepcijos). Sodas kuriamas pagal universalaus dizaino principus, t.y., pritaikytas naudotis vaikams ir suaugusiems, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, fizinius ar protinius gebėjimus.
Tekstą paruošė: ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė
Projektas ,Sensoriniai sodai – socialinei pažeidžiamų grupių įtraukčiai didinti LAT-LIT teritorijoje“ (projektas „Sensory gardens” nr. LLI-445) įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Bendra projekto vertė – 689 991 EUR, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 586 493 EUR. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui Klaipėdoje numatytas finansavimas sudaro 279 479 EUR.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Informaciją apie projektą teikia projekto vadovė Vilija Jonušaitytė - Brosse tel. 8 698 48 236.
