Sensorinio sodo įrengimo pagrindiniai principai:
- saugumas (augalai privalo būti nenuodingi, dangos neslidžios, saugu judėti su ramentais, vaikštyne ar vežimėlyje), nė viena augalo dalis negali būti nuodinga,
- turi būti patogu orientuotis - sergantieji demencija ar specialiųjų poreikių vaikai gali užmiršti, iš kur ateina ar kur ėjo, todėl sode turėtų būti aiškios krypties nuorodos.
- turi būti pažymėta, kokius jutimus augalas stimuliuoja.
Pagrindiniai sensorinio sodo elementai:
Regai – spalvos, kontrastai, šešėliai, galimi ir įdomūs daiktai (vėjo malūnėliai, skulptūrėlės, akmenys, rąstai, veidrodžiai..). įvairių spalvų gėlės, krūmai, medžiai, medžių žievė, įvairių spalvų uogos, vaisiai.
Klausai - varpinių augalų, miskantų, lapų šnarėjimas, vandens čiurlenimas, augalai, kurių uogos pritraukia paukščius, įrengiamos paukščių girdyklos, lesyklėlės.
Uoslei - reikėtų derinti augalus tokius, kurie kvepia savaime, pvz., rožės, jazminai ir tokius, kurie kvepia paliesti, ar sutrinti – mėtos, rozmarinai, levandos.
Skoniui - uogos, prieskoniai, lapai, valgomos gėlės, žolelių arbatos.
Vestibulinei sistemai ir propriocepcijai - supimasis ant virvės pririštos prie medžio šakos, vaikščiojimas ant nelygiai padėtų rąstų, gulėjimas ant nupjautos žolės, medžio kelmų takas (gali būti nevienodo aukščio), iš augalų suformuoti įvairaus aukščio tuneliai.
Lietimui – įvairių faktūrų augalai, gamtinė medžiaga (kaštonai, kankorėžiai..), vandens telkiniai, fontanėliai, vietos sėdėjimui – rąstai, metaliniai suoliukai (šilti saulėje ir atšalę pavėsyje) Sensoriniai basų kojų takai yra skirti tiek lytėjimui, tiek ir vestibuliniams pojūčiams lavinti.
Kuriant sensorinius sodus didelį dėmesį reiktų skirti ir augalų bei kitų dizaino elementų spalvoms, pvz., prie psichiatrijos ligoninių arba asmenims, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų rekomenduojama parinkti švelnių atspalvių gėles (melsva, pilka, balta...), vengti labai ryškių spalvų ar veidrodinių paviršių. Rengiant sodus vaikams, esant padidėjusiam sensorinių dirgiklių poreikiui rekomenduojama parinkti ryškių spalvų augalus bei dizaino elementus.
Sensorinio sodo pritaikymas rekreacijai. Sensoriniame sode skatinamas dėmesio sutelkimas į pojūčius, tai padeda sulėtinti tempą, nukreipia dėmesį nuo kasdienių problemų. Buvimui sensoriniame sode nėra keliami konkretūs terapiniai tikslai. Tinka naudoti žmonėms, patiriantiems nuolatinę įtampą (dirbantiems įtemptą, atsakingą darbą, auginantiems specialiųjų poreikų vaikus, slaugantiems artimuosius, sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems negalią).
Rekreacijai skirti sensoriniai sodai gali būti įrengiami prie bendruomenės centrų, sveikatos priežiūros įstaigų. Galima ir aktyvi, ir pasyvi veikla, galima dalyvauti tiek vienam, tiek ir grupėse.
Sensorinio sodo pritaikymas edukacijai. Sensoriniai sodai yra kuriami prie mokyklų, dienos centrų.Vaikai mokosi pažinti, prižiūrėti augalus, suprasti juos supančią natūralią aplinką. Rūpinimasis augalais gerina vaiko savivertę, jis įgauna globėjo vaidmenį, tai ypač svarbu fizinių ir psichologinių sunkumų turintiems vaikams. Augalai taip pat gali teigiamai paskatinti, jie yra besąlygiški, nediskriminuoja, negrasina, augalui nesvarbi nei tavo išvaizda, nei kaip tu elgiesi per pamokas. Mokomasi atsakomybės, kantrybės, užsimezga ryšys su gamta, ugdomas ekologiškai sąmoningas žmogus.
Sensorinio sodo pritaikymas terapijai. Terapijos metu yra būtina išsikelti terapinius tikslus, veikloms vadovauja specialistas (kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas). Sergantiems demencija – ergoterapeutas parenka ir suplanuoja saugią, žmogui prasmingą veiklą (pagalba sode, gali atnešti prieskonių, paskinti žolių arbatai, nuskinti gėlių..), tai gali sumažinti įtampą, frustraciją, suteikti erdvės privatumui, sudaro galimybes prisitaikyti prie kitokios aplinkos ir stimuliuoja pojūčius, tuo pačiu ir kognityvines funkcijas. Labai svarbu, kad sensorinis sodas būtų pritaikytas, sergantiesiems demencija, parinkti tradiciniai, jiems asociacijas, atsiminimus keliantys augalai, takai suformuoti taip, kad nebūtų įmanoma pasiklysti. Dėmesio nukreipimas nuo ligos, esamų sveikatos problemų į konkrečią veiklą ramina, suteikia pasitenkinimą ir prasmę, mažina agresyvumą. Dirbant grupėje – lavinami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, tuo pačiu lavinama ir pacientų motorika, gerėja fizinė būklė, judesių koordinacija. Veiklos sensoriniame sode tinka tiek žmonėms (suaugusiems ir vaikams) su įvairia negalia, svarbu pagal funkcinę būklę įvertinti, veiklų sunkumą, pobūdį, buvimo sode trukmę, ar gali būti sode vienas, kiek ir kokios pagalbos jam reikia, ar gali būti grupėje.
Nerekomenduojama siūlyti veiklų sensoriniame sode asmenims ūmiu psichozės laikotarpiu, jei jų būklė nėra koreguota vaistais; apsvaigusiems nuo psichotropinių medžiagų, asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs alerginis jautrumas žiedadulkėms (konkrečių augalų žydėjimo laikotarpiu). Rudens ar žiemos metu, esant slidžioms dangoms, būtina atsakingai įvertinti pacientų, ypač senyvo amžiaus ar turinčius mobilumo problemų fizinį pajėgumą, avalynę.
Paruošė ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė
Projektas ,Sensoriniai sodai – socialinei pažeidžiamų grupių įtraukčiai didinti LAT-LIT teritorijoje“ (projektas „Sensory gardens” nr. LLI-445) įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Bendra projekto vertė – 689 991 EUR, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 586 493 EUR. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui Klaipėdoje numatytas finansavimas sudaro 279 479 EUR.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Informaciją apie projektą teikia projekto vadovė Vilija Jonušaitytė - Brosse tel. 8 698 48 236.
