Sausio 10 d. ŠV. MIŠIOS

Tiesioginė transliacija – 11.00 val. – KRISTAUS KRIKŠTAS (Mk 1, 7-11) 

Šv. Mišias celebruos ir pamokslą pasakys brolis Benediktas.

Amžinas klausimas: kodėl Jėzus iš Galilėjos Nazareto atėjo pas Joną ir buvo pakrikštytas Jordano upėje? Klausimas teisingas: jeigu Jonas krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmės atleisti, ar Jėzui to reikėjo? Ar Jėzui buvo reikalingas nuodėmių atleidimas? Krikštas Jordano upėje liudijo, kad žmogus savo valia nusigręžia nuo blogio ir atsigręžia į Dievą. Kitais žodžiais – jis miršta savo praeičiai ir pradeda kurti Dievui patinkantį gyvenimą. Ši formulė Jėzui, Marijos sūnui iš Nazareto, netinka. Kodėl? Iš tikrųjų, Jėzui nereikėjo, kad negyvi Jordano vandenys nuplautų jo, gyvybės šaltinio, nuodėmes ir kaltes, nes jų neturėjo, jis – Dievo Žodis. Tai ką liudija Jėzus savo atėjimu prie Jordano upės? 

Ant vos tik iš vandens išbridusio Jėzaus nusileidžia Dvasia, tarsi balandis, atkreipkime dėmesį - ne šventoji Dvasia, o Dvasia. Tai labai svarbu. Šventoji Dvasia mus atskiria nuo nuodėmės; Jėzui to nereikėjo. Dvasia – Dievo meilės pilnatvė. Ta pati dvasia iš Dievo dvelkė virš vandenų, kai buvo kuriamas pasaulis. 

Kodėl balandis? Balandis ieško savo lizdo. Jūs tikriausiai žinote, kad balandžio nesuviliosi jokiu kitu lizdu, tebūnie jis šilčiausias ir švariausias, jis ieško savo, kurį pats susikrovė. Štai jis, Dvasios lizdas, Jėzus. Tą pačią Dvasią Jėzus mums atiduoda prikaltas prie kryžiaus. Jis pergalingai garsiai sušuko ir atidavė dvasią. 

Jėzus prie Jordano upės matė įtrūkusį dangų, o ant Golgotos kalno - šventyklos uždangą, kuri perplyšo į dvi dalis.  Jis girdėjo savo Tėvo žodžius: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi ir šimtininko balsą: Iš tikro šitas buvo Dievo Sūnus! Kryžius pralaimėjo, Jėzaus nugalėjo mirtį!

 Išvada. Atėjęs pakrikštyti, Jėzus mums liudija savo būsimą mirtį ant kryžiaus. Jis liudija savo ištikimybę Dievui Tėvui ir besąlygišką Tėvo meilę žmonijai. O tai reiškia, kad Jėzus viešai laužys ir nepaisys Mozės nustatytus, ir Jeruzalės religinio instituto saugomus įstatymus, už kurių nesilaikymą grėsė begėdiška mirtis prikalimu prie kryžiaus. Jėzus yra Dievo meilės žmogui garantas. Jėzus matė ne prasiveriantį dangų, o perplyšusį, kurio niekas daugiau neuždarys ir neužantspauduos. Tėvas patenkintas savo Sūnumi: tavimi aš gėriuosi! 

Bet ar mes gėrimės Dievu Tėvu?