Apie religiją kitaip
Mielieji Vilties miesto piligrimai, šiuo dramatišku ir labai delikačiu metu bandykime įsivaizduoti: Lietuvos valstybės elitas - LR Prezidentas G. Nausėda, LRV Pirmininkė I. Šimonytė ir LRS Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen - bendromis pastangomis kviečia Lietuvos gyventojus melstis už mūsų tautos žmoniškumo pabudimą, pažada Dievui, kaip tai padarė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, po pergalės (mūsų atveju prieš pandemiją) pastatyti šventovę. Šiandien tai galėtų būti, pavyzdžiui, autistiškų vaikų akademija Klaipėdoje. Įvykus tokiam stebuklui būtume tragiškos pandeminės epochos lūžio liudininkai.
Bažnyčios ištuštėjo. Mūsų vyskupų, kunigų, vienuolių balso žmonės nebegirdi. Jaučiuosi lyg Jonas Krikštytojas. Esminis skirtumas, kad dykumoje pasakytus Jono žodžius aptarinėjo Jeruzalės elitas, kuris vienaip ar kitaip reagavo. Dabar gi kažkas jau pasakė, kad iš religijos tauta duonos nevalgys, reikia dirbti. Toks pasakymas man yra kriminalinis nusikaltimas.
Būtent šį kartą ir pakalbėkime apie religiją kitaip. Artėja Kalėdų iškilmė, kuri mus kviečia permąstyti Dievo Sūnaus Jėzaus gimimą, prisiliesti prie savo žmogiškumo, pajusti tai, kas mus naikina. Labai, labai svarbu suvokti, kad iš visų gyvybės rūšių tik žmogus turi galimybę atgimti, prisikelti naujam gyvenimui. Religija kuria asmenybę. Štai kodėl mes kasmet švenčiame Kalėdas! Mūsų žmoniškumas - Dievui aukščiausia garbė! Religija, kaip ir kultūra, augina mumyse gebėjimą save pašvęsti teisingumui ir artimo gerovei, sąmoningumą niekada nepabėgti, neperžengti kito skausmo, baimių, ligų.
Mūsų bažnyčios ištuštėjo, nes įsigilinimui į save reikia daug laiko, o jis dabar brangesnis už auksą. Kaip galima kažką sukurti, kai viskas vyksta sparčiai, greitai, žaibiškai? Civilizacijos virsmo greitis neleidžia mums įsigilinti į žmonijos gyvenimo tikslą. Washington Post redakcija paskaičiavo, kad JAV prezidentas D. Trumpas per 1000 darbo dienų išsiuntė 10 tūkstančių trumpų žinučių Twitter‘iu. Ką jos sudaigino? Ar išvis sudygo? Atsirado netgi naujadaras Fake (apgauti, sukčiauti, falsifikuoti...).
Viskas paviršiuje. Esu sakęs, kad žmogus paskęsta vandens paviršiuje. Reikia didelio pasiruošimo, norint nusileisti į vandenyno gilumas. Taip pat ir tikinčiajam reikia daug laiko maldai, meditacijai, kontempliacijai, studijų savęs pažinimui. Dėmesio! Posakis „Jie švaisto laiką, geriau dirbtų“ yra ženklas visuomenei, kad nyksta ne tik religija, bet ir kultūra, jų vietą užima ilgais šešėliais žmogeliukai. Tokia yra Vakarų civilizacija, kurios saulėlydį mes jau, deja, pradėjome stebėti.
Tradiciškai manoma, kad religijos apibrėžimas yra problematiškas, šimtmečiais apie tai diskutuojama. Dar romėnų filosofas ir rašytojas Markas Tulijus Ciceronas (106 – 43 m. pr. m. e.) religijos sąvoką išveda iš lotyniško žodžio relegere – laikytis įstatymų; krikščionių rašytojas Liucijus Laktancijus (250 – 320 m.) kildina iš žodžio religati – būti susietais, surištais. Bet turėtume pamatyti ir kitą rakursą. Religija – žmoniškumo prevencija! Apskritai - esu įsitikinęs, kad informacinės technologijos (IT, IRT, IKT) žmonijos neišgelbės. Visų mūsų rūpestis tebūnie nukreiptas į žmoniškumo ugdymą (formaciją). Toks yra mūsų maršrutas!
