Pasaulis

BALTAS MIESTAS

Kaip amžinybės angelas

Pirmasis vaizdas - laimingoji vaikystė.

Šlaitas į Nerį, kur mes, vaikėzai, visą pasaulį rasdavome ir žiemą, ir vasarą, o laimę jausdavome laužuose ir žolynuose. Žvejojome, žaidėme "karą", ant pajuodusio ledo stumdėme "ropę-šaibą", dulkėse spardėme kamuolį. Žiemos ledams užslinkus, rogės pasiutišku greičiu nešdavo mus šlaitu link Neries... Daug ir garsiai rėkdavome. O vasaros atokaitoje, kai panirdavome į upę priešais "Stalino" piramidę, vandenį rydavome pilna burna. Gyvenimas rijo mus pilna burna.

O anapus Neries augo tolimas "Baltas miestas".

Ir ūmai Vaikystė baigėsi.

Antrasis vaizdas - "Baltas miestas" jėgos metais, kai laikas pareikalavo energijos ir drąsos, kai bangų lūžiai metė į didįjį pasaulį. Miestas liko Tuskulėnų balkono stačiakampyje ir laukė.

Manasis "Baltas miestas".

Šiandien, šią dieną viskas baigėsi. Po 53 metų tarnystės

- "žemę pardavęs". Taip sakydavo senoliai.

Bet...

Trečiasis vaizdas - Amžinybė mano akių tinklainėje.

Bet yra ir Post scriptum:

Visgi gyva atgimimo viltis

2021-10-15