Informacinis pranešimas
2021 m. sausio 15 d. 11.00 val. Kretingoje įvyks
mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų metų atidarymas
Minėjimas bus pradedamas prie J. A. Pabrėžos paminklo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija Kretingos senosiose kapinėse prie J. A. Pabrėžos kapo antkapinės koplyčios. Minėjimą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kultūros ir sporto skyrius ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija.
Informacija apie LR Vyriausybės patvirtintą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metų minėjimo 2021 metais planą skelbiama interneto svetainėje:
https://lrv.lt/lt/naujienos/parengtas-jurgio-ambraziejaus-pabrezos-metu-minejimo-2021-m-planas
JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA- EPOCHOS ASMENYBĖ
2021 m. sausio 15 d. bus minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminijos kūrėjo, bibliofilo, kunigo, pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771.01.15 Večiai, Skuodo r. - 1849.10.30 Kretinga) 250 - osios gimimo metinės.
Jurgis Ambraziejus Pabrėža įnešė ypač svarų indėlį į Lietuvos mokslą, švietimą, socialinį bei dvasinį gyvenimą ir šiandien jis yra žymus kaip:
1. MOKSLININKAS.
- Laikomas lietuvių botanikos tėvu. Yra kapitalinio, sisteminio, mokslinio, didžiausio per visą XIX a. Lietuvos mokslo istoriją botanikos veikalo Taislius augyminis (1843 m.), parašyto lietuviškai (žemaitiškai), autorius. Darbe jis sukūrė ir pagrindė lietuvišką botanikos mokslo terminiją.
(Knyga parašyta 1843 m., pirmą kartą išleista 1900 m. Amerikoje. 2008 m. rankraštis įtrauktas į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Lietuvoje knygos Taislius augyminis leidybos darbai pradėti 2003 m. 2009 m. buvo išleista pirmoji rankraščio dalis, 2014 m. – antroji ir 2015 m. – trečioji. Šios knygos – trijų institucijų – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Nacionalinės bibliotekos) – bendras darbas. Daugiau informacijos apie knygą: https://blog.lnb.lt/rkrs/2016/02/24/isleista-j-a-pabrezos-veikalo-taislius-augyminis-trecioji-knyga/)
- Pirmojo lietuviško (parašyto žemaitiškai) geografijos vadovėlio Geograpyje (Źemiuraszts) 1831-1834 m., autorius. Tai pirmoji lietuviškai parašyta geografijos knyga ir pirmasis lietuviškas geografijos vadovėlis ir, ko gero, pirmasis lietuviškas tarp visų gamtos mokslų.
(Pabrėža J. A. Įźęgis. // Geograpyje (:Źemiuraszts) ira apraszims źemys [...]. [Rankraštis]. [1831-1834]. Saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, F 9-336].
Knyga parašyta 1831-1834 m. 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija“ skelbiamas šio vadovėlio rankraščio perrašas. Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai: aprašomos (siauriau ir išsamiau) XIX amžiaus pradžioje egzistavusios valstybės, jų santvarka, karinė galia, gamtos ištekliai ir t. t. Daugiau informacijos apie knygą: http://lki.lt/ltnaujas-leidinys-jurgio-ambraziejaus-pabrezos-geografija/)
Yra daugelio kitų botanikos darbų autorius.
- Lituanistas. Lietuvių (žemaičių) bendrinės kalbos kūrėjas, mokyklos ugdyti rašomąją bendrinę žemaičių kalbą pradininkas, iniciatorius.
Sukūrė savitą žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą. XIX a. pirmojoje pusėje buvo Kretingos vienuolyne veikusio neformalaus lietuvių (žemaičių) kultūros centro idėjinis vadovas ir ideologas. Jo ir jo mokinių (sekėjų) pastangomis buvo sukurtas lietuvių (žemaičių) bendrinės (standartinės, literatūrinės) kalbos projektas, užmojų dydžiu neturėjęs lygių Lietuvoje.
(2019 m. J. A. Pabrėžos sekėjų (kunigų Simono Groso, Juozapo Butavičiaus, Simfronijaus Žabakevičiaus) rankraščių kolekcija Neformali lituanistinė mokykla Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. įtraukta į UNESCO nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis).
2. TEOLOGAS. PAMOKSLININKAS:
Dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinių autorius.
(Mokslós Rodąs Ko reyk Noręt Geró smerczió nóumyrty, 1844; Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas, 1846 m.; Parkratyma tąn sąuźines, 1846 m., išleista 1869 m.; Tóręti sawiey Kozonius, 1822; Pamoksłay Wayringosy Materyjosy ir kt. Saugomi Lietuvos mokslo įstaigose, muziejuose, bibliotekose).
3. LIAUDIES GYDYTOJAS:
Vilniaus universitete studijavo mediciną, parašė medicinos, farmakognozijos veikalų, turėjo medicinos praktiką (teikė pagalbą gydydamas žmones, gamindamas vaistus ir kt.).
4. RAŠYTOJAS:
Rašė eilėraščius lenkų ir lietuvių kalbomis, žymiausi – Esu sau žmogelis šarpus kožname darbe ir Apie pypkininką – tapo liaudies dainomis.
ATMINIMO ĮAMŽINIMAS
1. Dr. Viktoro Gidžiūno monografija Ambroziejus Pabrėža - Šv. Pranciškaus dvasios sūnus (1976).
2. Moksliniai J. A. Pabrėžos darbų tyrinėjimai paskelbti prof. Giedriaus Subačiaus studijoje J. A. Pabrėžos žemaičių kalba (1996, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, T. 8), Antano Salio, Vaclovo Biržiškos ir kt. veikaluose.
3. J. A. Pabrėžos kapo koplyčia senosiose Kretingos kapinėse, pastatyta tarpukaryje vienuolyno gvardijono Augustino Dirvelės. Tarpukario Lietuvoje buvo parengta beatifikacijos byla dėl J. A. Pabrėžos paskelbimo palaimintuoju. Iki šiol Žemaitijoje yra išlikęs stiprus tikinčiųjų pamaldumas dėl įvairių ligų išgydymo ir kitų intencijų melstis prie J. A. Pabrėžos kapo, prašant užtarimo.
4. Paminklas Kretingoje (autorius skulptorius Algirdas Bosas).
5. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardo sensorinis sodas Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne (Savanorių g. 4, Klaipėda).
Parengė Nijolė Raudytė