BELMONDO

ŽANAS POLIS BELMONDO (Jean Paul Belmondo)

šiandien Paryžiuje pasitraukė iš nuodėmių pasaulio.

Tas nuodėmių pasaulis buvo jam smagus ir dosnus.

Gimęs po Avino žvaigždynu, jis nugyveno pilnus 88 metus ir pasakė - gana. Kaip tas nenaudėlis Mišelis Puakaras, siaučiantis Žano Liuko Godaro (Jean Luc Godard) filme „Iki paskutinio atodūsio“ (1960). Pasiutęs buvo filmas, pasiutęs ir herojus, kuris blaškėsi tarp žavios "egzistencialistės" ir nežabotos laisvės gatvių, laukų. Ž.P. Belmondo formavo vyriškumo pamokas, kurias geidėme mokytis kartu su to nenaudėlio amžiaus jaunuoliais. Kaip neišmoksi frazės apie rašytojo paskirtį: "Tapti nemirtingu, o tada numirti". Herojus miršta ant gatvės grindinio, šiepdamas stingstančias lūpas dirbtiniu šypsniu - juk prie jo palinkusi žavi "egzistencialistė".