Liepos 22 d. 12.00 val.

Nuo pranciškonų vyskupo Henriko pastatytos nedidelės katedros Klaipėdoje (Mėmelėje), kuri savo gimtadienį mini rugpjūčio 1 d. iki šiandien praėjo 770 metų. Šią malonę – „atstatyti“ bažnytėlę - pakartotinai broliai gavo Kretingos vienuolyne, užtariant maloningajai Marijai Magdalenai, apaštalų Apaštalei, prieš 20 metų, liepos 22 d.

Mes, mielosios sesės ir mieli broliai, liepos 22 d. 12.00 val. kviečiame kartu Klaipėdos Šv. Pranciškaus – Vilties brolio – bažnytėlėje Savanorių g. 4 švęsti pirmąjį Mažesniųjų brolių tarnystės ir bažnytėlės konsekravimo dešimtmetį Uostamiestyje.

Mūsų kuriama žmoniškumo pergalė nuritina nuo mūsų širdžių ir protų akmenis, kad atgytų bendražmogiškas solidarumo ir kūrybingumo procesas, atjauta, gailestingumas, meilė. Kristus atėjo kaip mūsų artimas, tarnaujantis, o neviešpataujantis. Vienintelis teisėtas atvejis būti virš kito žmogaus, tavo pastanga ir rūpestis pakelti jį nuo žemės.

Minint bažnyčios pašventinimo dešimtmetį, Šv. Marijos Magdalietės dieną, t.y. liepos 22d. 12.00val. vyks šv.Mišios, kurias laikys Apaštalinis nuncijus – arkivyskupas dr. Petar Antun RAJIČ, Vyskupas ordinaras Algirdas JUREVIČIUS.

Kviečiame visus liepos 22 d. padėkoti Dievui ir artimui 12.00 val. Šventose Mišiose Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnytėlėje Savanorių g. 4

Broliai pranciškonai ir Vilties miesto bendruomenė

Klaipėdos – Vilties bažnyčios 10 – asis gimtadienis

Jei teisingai supratau, leidimas statyti bažnyčią buvo gautas prieš 20 metų, o bažnyčia duris atvėrė prieš 10 metų. Koks buvo tas dešimtmetis ruošiantis statyboms ir statant bažnyčią? Kaip, kokiais būdais prisidėjo Klaipėdos miesto bendruomenė? Ar galima bažnyčią vadinti visų klaipėdiečių bendru projektu?

Pradėjus skaudėti kelio sąnariui, žmonės supranta, kad būtent kelėnuose, kaip nekeista, slypi mūsų jėga… Senovėje kelis buvo laikomas netgi jėgos simboliu. Tad sulenkti kelius, reiškia sutelkti savo jėgą ir pagalbą parkritusio ant „grindinio“ labui. Toks yra mažesniųjų brolių liudijimas: esame dėl kitų išlikimo. Prašau, leiskite man pasidžiaugti: klaipėdiečiai buvo vieni iš pirmųjų, kurie patikėjo mūsų nešama žinia. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius šią pranciškonų svajonę priėmė labai kūrybingai, dėka kurio šiandien mes didžiuojamės galėdami sakyti, kad „Vilties miestas“ iš tiesų yra visų klaipėdiečių bendras projektas.

Penktadienį sukaks 10 metų nuo bažnyčios pašventinimo. Būtų gerai trumpai apžvelgti tą dešimtmetį - kaip augo, plėtėsi bažnyčia ir Vilties miestas? Ką, jūsų nuomone, galima įvardyti svarbiausiais pranciškonų ir tikinčiųjų bendruomenės nuveiktais darbais?

Šiandien, kaip ir “vakar” prieš dešimtmetį, dauguma žmonių ieško autentiškos dvasinės ir psichologinės pagalbos. Įsivaizduokite save, kaip jūs elgsitės ištikus šokui po vėžio diagnozės paskelbimo, kenčiant sunkų gydymą, netekus artimojo? To neišmoksi iš vadovėlių, nesvarbu kokio autoriaus būtų parašyti. Reikalingas santykis su gyvenimą mylinčiu žmogumi, broliu pranciškonu. Galvoju, kad mes tokie ir esame, mokame auksu suklijuoti sudūžusius žmonių gyvenimus, neišmetant nei mažiausios indo. Man tikrai miela, kad klaipėdiečiai savo bičiulius, kuriems reikalinga skubi dvasinė ar psicholiginė pagalba, nukreipia pas mus. Dvasinio gydymo tikslui per dešimtmetį Vilties mieste sukurtos sukurtos įvairios terapinės erdvės: vienuolyno rožynai ir sodai, bažnyčia su unikaliais konkrečiai jai pagamintais pasaulyje garsios austrų kompanijos „Rieger“ vargonais, sensoriniu sodu, dedikuotu pirmojo Lietuvos botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimui. Rudenį planuojama atidaryti unikali japonų meno galerija 1252…Bet svarbiausią pagalbą teikia, žinoma, asmeninis santykis su broliu bet kuriuo žmogų ištikusios stigmos metu. Broliai Astijus, Leopoldas ir aš – visada su jumis!

Koks vaidmuo, be sielovadinės misijos, tenka bažnyčiai šiandien? Turiu omenyje bendruomenių, kultūros renginius, įvairias akcijas, darbą su autistais vaikais ir kt. - kad bažnyčia nėra vien maldos namai, bet ir vienijanti, įkvepianti, suburianti vieta įvairiems žmonėms.

Nenorėčiau sakyti, kad mes savo darbais tik prisidedame prie Klaipėdos miesto gerovės. Per praėjusius metus mes tiesiog tapome dvasinės ir psichinės onkologinių ligonių sveikatos, sergančiųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybės gerinimo dalimi. Mums rūpi ir visą savo laiką pašvenčiame sergančiųjų ir jų artimųjų sveikatinimui, socialinių paslaugų ir savanoriškos veiklos plėtrai, visuomenės švietimui: nuolat vyksta vėžio stigmos mažinimas per įvairius „Vilties“ renginius, ypač šv. Magdalenos nakties bėgimą, nekalbant apie „Vilties bėgimą“... Toliau tęsiame sveikatos, švietimo ir socialinės infrastruktūros plėtrą, galų gale, tai yra didžiulė ekonominė nauda Lietuvai. Bet būkime biedni, bet teisingi: krikščionis ir pats įgauna prasmę tik būdamas santykyje su kitu, kaip druska – maistui ar raugas – tešlai.