Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje – trys prancūzų romantinės vargonų muzikos vakarai
Rugsėjo 26, spalio 10 ir 24 dienomis
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje – trys prancūzų romantinės vargonų muzikos vakarai
Vargonų kultūros tradiciją Klaipėdoje puoselėjantys broliai pranciškonai kviečia tris rudens sekmadienius praleisti klausantis puikiųjų „Rieger“ vargonų ir neprilygstamos prancūzų kūrėjo Césaro Francko muzikos.
Césaras Franckas (1822–1890) – viena įtakingiausių XIX a. muzikinio Paryžiaus figūrų, Konservatorijos profesorius, Šv. Klotildos bazilikos vargonininkas, Nacionalinės muzikos draugijos prezidentas. 1860–1862 m. sukurti pirmieji C. Francko kūriniai vargonams kartu tapo ir pirmaisiais reikšmingais prancūziškais vargonų opusais po daugiau nei šimtmečio pertraukos. Būtent C. Franckas buvo tas žmogus, kuris grąžino prancūzų muzikai emocinę pilnatvę, techninį solidumą ir rimtumą, prarastus Didžiosios revoliucijos verpetuose. Šiandien Franckas laikomas svarbiausiu vargoniniu kompozitoriumi po J. S. Bacho, o jo kūrinių atlikimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Nūdienos pasaulio vargonininkų koncertiniame repertuare yra įsitvirtinusios visos dvylika stambiųjų C. Francko kompozicijų, parašytų brandžiausiu kūrybos laikotarpiu (1860–1890).
Ir nors visi dvylika didžiųjų Francko kūrinių pagal parašymo datas aprėpia tris dešimtmečius, juose nuo pat pirmos iki paskutinės natos neklystant galima girdėti vientisą Meistro kūrybinį braižą. Melodijos tarsi sklendžia, persipina, jos dažnai tarpusavyje siejasi intonacijomis, o jų išplėtojimas nepaklūsta schemoms, primena improvizavimą. Tik Franckui priskirtina intonacijų plėtimo idioma, jo netikėtų moduliacijų slėpiniai daro šį autorių itin atpažįstamu.
Raktas į C. Francko muziką glūdi pačioje jo asmenybėje: nuoširdesnio ir labiau pagarbaus savo kuriamai muzikai kompozitoriaus, ko gero, nerastume. Jo draugai apibūdindavo jį kaip nepaprastai kuklų, paprastą ir atidų žmogų. Vienas jo mokinių, vėliau tapęs Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininku, Louis Vierne‘as (Luji Vjernas) savo memuaruose rašė, jog Franckas „nuolat rūpinosi kuriamo meno kilnumu, savo misijos taurumu ir karštu savo „garsų pamokslo“ nuoširdumu.“ Pasak prancūzų muzikos kritiko Alfredo Bruneau (Alfredo Briuno), C. Francko kompozicijos – tai „garsais kuriamos Katedros.“
Rugsėjo 26, spalio 10 ir 24 dienomis Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje vargonininkas Balys Vaitkus atliks visus dvylika C. Francko didžiųjų kūrinių vargonams. Šie koncertai nuskambės tarsi įžanga į reikšmingą sukaktį: 2022-aisiais pasaulio muzikų bendruomenė minės C. Francko 200 metų jubiliejų. Koncertų pradžia – 16 val.
Balys Vaitkus
César Franck