Atvelykio Dievas

 "Tu - mano Viešpats, mano Dievas!"

Evangelistai nuostabūs teologai. Jie mums pateikė daugybę įspūdingų pasakojimų apie Jėzų. Man įsimintiniausi šie du - kaip pamaitino penkis tūkstančius žmonių, kaip iš mirusių prikėlė Lozorių. Apie tai pasakodami evangelistai perteikė gilią teologinę tikrovę - įsikūnijimą ir žmogaus, per Krikšto sakramentą, atgimimą iš aukštybių. Stebuklų atpasakojimai ir už jų slypintis mokymas, viena vertus, yra toks paprastas, kad ir vaikas gali lengvai suprasti. Kita vertus, juose slypi tokios gelmės, kad būtų puikybė manyti, jog viską perpratome.             

Šiandienos pasakojime girdime: "Atėjo, durims esant užrakintoms". Dažną šokiruoja šitoks Šv. Rašto teiginys. Kaipgi medžiaginis kūnas gali pereiti per kitą medžiaginį kūną ir vienas kito nepažeisti? Lengviausia būtų pasakyti, jog "Dievui nėra negalimų dalykų".

Toks atsakymas būtų teisingas, bet mąstančiam žmogui nepakankamas. Reikėtų bent pamėginti pažvelgti į mokslo pasiekimus medžiagos tyrimų srityje - į tai, kokia paslaptinga ir daugialypė yra materija. Gi dar taip neseniai žmonija žinojo tik tris medžiagos būsenas - kietą, skystą ir dujinę - kol paaiškėjo, kad materija gali būti ir plazminio pavidalo. Neseniai terminai "antidetalės", "antipasaulis" atrodė vos ne iliuzija, dabar - įrodytas faktas. Materijos tyrinėtojai žino net ir tokią medžiagos būseną, kuri nueina į kitą matavimą. Praeis kiek laiko, žmogus dar geriau pažins medžiagą ir gal nebebus mįslė Kristaus atėjimas "durims esant užrakintoms".

Visais laikais buvo ir bus žmonių, kurie tikės tik tuo, kas regima, apčiuopiama, suvalgoma. Jie nenorės prileisti minties, kad šalia prieinamo mūsų juslėms pasaulio, egzistuoja  nesuskaitoma daugybė kitų pasaulių, begalė mums nejuntamų medžiagos atmainų. Kai tokios mąstysenos žmogaus rankose atsiranda įtakingi valdymo svertai, tuomet stabdoma minties ir mokslo pažanga, dvasinio augimo galimybė.

Įvairiausių gyvenimo išbandymų lamdytas ir blaškytas žmogus ima vengti susitikimo su Dievu. Kad tik Dievas nepareikalautų pasiaukojimo, nesutrukdytų nusistovėjusios ramybės, nesuvaržytų autonomijos...

Jėzus atėjo durims esant užrakintoms... Žmogau, nors ir kaip tu priešintumeis, kad ir kur tu bėgtum slėptis, kaip patikimai užsirakintum, Dievas ateis pas tave! Kokiais keliais? Kokiu būdu? Jis įeis į tavo širdį per tavo kančią ir nelaimę, per tavo džiaugsmą, sėkmę, per tavo šventę ar kasdienybę, per tavo troškimą aukštesnio, kilnesnio gėrio. Ateis Dievas nenumatytais būdais keliais, galimybėmis... Dievas pasės tavo širdyje nerimą, kuris neduos sustoti, sprogdins tave iš vidaus, vers tave ieškoti, nerimti, kol pagaliau surasi kelią, kuris atves tave pas Jį. Tada išsiveržęs iš ieškojimų, triumfuosi ir nuskaidrinta širdimi šauksi: "Tu - mano Viešpats, mano Dievas!" Tada iš tiesų patirsi ir Jėzaus pasveikinimo "Ramybė jums" palaimą.

Dievo Gailestingumui nėra negalimų dalykų.

Kun. Gintautas JANČIAUSKAS

Klaipėda, 2021 04 09